How to Stop Missing Deadlines? Please Follow our Telegram channel https://t.me/PlopAndreiCom ( @plopandreicom)

APPLY FOR THIS OPPORTUNITY! Or, know someone who would be a perfect fit? Let them know! Share / Like / Tag a friend in a post or comment! To complete application process efficiently and successfully, you must read the Application Instructions carefully before/during application process.

                           Vilniaus universitetas


Tarptautini? santyki? ir politikos moksl? institutas



Politikos moksl? bakalauro programa
Lyginamoji politika


GERMAN GULEVI?
I kurso 3 grup?s studentas


Prezidento instituto JAV ir Lietuvoje lyginimas


Semestrinis darbas



Vilnius, 1999 m. spalio 15 d.

Patvirtinu, kad ?teikiamas darbas “Prezidento instituto JAV ir Lietuvoje
lyginimas” yra:
1) atliktas savaranki?kai ir n?ra pateiktas kitam kursui ?iame ar
ankstesniuose semestruose;
2) nebuvo naudotas kitame institute/universitete Lietuvoje ir
u?sienyje;
3) nedaro nuorod? ? kitus darbus, jei jie n?ra nurodyti darbe;
4) pateikia vis? panaudotos literat?ros s?ra??.



G. Gulevi?



TURINYS


NAUJOS INSTITUCIN?S S?RANGOS PAIE?KA ……………………………… 5

PREZIDENTO INSTITUTAS ……………………………………………………... 6
Prezidentas …………………………………………………………………..… 6
Prezidentui suteiktos pareigos ir galios ………………………………………… 7



?VADAS


Po ilg? praleist? TSRS sud?tyje met? Lietuva v?l tapo nepriklausoma.
Ta?iau atgavus nepriklausomyb? i?kilo daug klausim? ir problem?; pagrindin?
– kaip nepakartoti padaryt? klaid? ir v?l neprarasti demokratijos. ?i?
problem? i?sprendimui didel? ?tak? turi naujai i?rinkta institucin?
s?ranga. Nors pagrindinis mano darbo tyrimo objektas yra prezidento
institutas (kaip JAV, taip ir Lietuvoje), manau, kad b?t? kvaila i?rauti j?
i? bendro konteksto – valstyb?s valdymo modelio, tod?l pirm?j? savo darbo
dal? skyriau b?tent dabartinei Lietuvos institucinei s?rangai (nenagrin?ju
JAV d?l darbo apimties ribotumo). ?ioje dalyje paband?iau atsakyti kod?l ir
kaip buvo gr??ta prie pusiau prezidentizmo. Antroje darbo dalyje,
nagrin?damas prezidento institut? kaip reik?mingiausi? JAV ir Lietuvos
valstyb?s s?rangos dal?, band?iau atsakyti ? pagrindin? ?io darbo klausim?
– kiek m?s? modelis yra nutol?s nuo stabilum? ir demokratin? vystym?si
garantuojan?io amerikieti?kojo prezidentizmo (pabr??iu, kad nagrin?jau tik
prezidento instituto aspektu). Kod?l nusprend?iau lyginti b?tent Lietuvos
ir JAV, o ne, tarkim, Lietuvos ir Rusijos prezidento institutus? Vis?
pirm?, Lietuvoje prezidento institutas egzistuoja palyginus neilgai, tod?l
yra logi?ka atkreipti d?mes? ? ?al?, kurioje jis veikia daugiau nei du
?imtus met?. Antr?, nors ir kiek tai yra skaudu, tenka pripa?inti, kad
Lietuva tampa vis labiau susijusi su JAV (pradedant amerikie?iais-auk?tais
pareig?nais Lietuvoje (ir Prezidentu), baigiant “vedybomis” su Williams).



1. NAUJOS INSTITUCIN?S S?RANGOS PAIE?KA

Pagrindinis ir svarbiausias “besikurian?ios” valstyb?s politinis
klausimas – “geriausios” valdymo formos paie?ka. Nors i? esm?s pasirinkimas
n?ra didelis (rinktis tenka i? parlamentarizmo, prezidentizmo ir pusiau
prezidentin?s sistemos modelio), ta?iau i?kyla keletas labai svarbi?
klausim?: kokiu b?du pritaikyti i?vardintus modelius savoms valstybingumo
tradicijoms? ar b?tina beatodairi?kai kopijuoti kit? ?ali? patyrim?, ar kai
kurie pakeitimai yra nei?vengiami? koks modelis u?tikrins stabilum? ir
demokratin? ?alies vystym?si?[1]
Su ?iais klausimais Lietuva v?l susid?r? 1991 metais. Bet kod?l gi
buvo sugr??ta prie pusiau prezidentinio valdymo? Patirtis rod?, kad jis
nepasitvirtino. Kai kurie istorikai ?? valdymo model? net nurod? kaip
parlamentarin?s kriz?s ir 1926 met? perversmo Lietuvoje ir v?lesni?
perversm? kitose Pabaltijos respublikose prie?ast?. Pavyzd?iui, Z.Ivinskis
ra??: “?sivedusios pranc?zi?ko tipo seiminius re?imus visos trys Pabaltijos
respublikos greitai ?m? pergyventi pana?ius radikaliosios demokratijos
rei?kinius, b?tent: didel? visuomenin? susiskaldym?, gaus? partij? skai?i?,
da?nai gri?van?ias koalicijas ir trumpalaikius ministr? kabinetus…”.[2]
Kod?l Lietuv? neatsi?velg? ? puikaus demokratijos pavyzd?io – JAV – patirt?
ir neper?m? prezidentinio valdymo formos arba savo kaimyni?-sesi? (Latvijos
ir Estijos) pavyzd?iu ne?tvirtino parlamentin?s respublikos s?rangos?
Atsakymas gl?di to meto politin?je situacijoje, jei konkre?iau, tai
politin?je kovoje tarp LDDP ir S?j?d?io. LDDP nariai, vis dar prisimindami,
kad demokratijos nebuvimas Lietuvoje pavert? Smetonos laik? prezidentizm?
autoritarizmu ir galb?t Musolinio fraz?, kad “ekzekutyvin? vald?ia yra
vyriausia vald?ia valstyb?je” [3], susir?pin? galimu autoritarizmo
restauravimu, pasisak? u? parlamentin?s respublikos s?rang?. Ta?iau ?is
pasi?lymas buvo atmestas d?l komunistin?s projekto autori? praeities ir
baim?s sugr??ti ? sovietin? superparlamenalizm?. Reikia pabr??ti, kad
apriori?kai neigiama nuostata komunist? at?vilgiu nebuvo vienintel?
prie?astis, d?l kurios buvo atmestas LDDP si?lytas konstitucijos projektas.
1991-1992 metais S?j?dis pama?u prarado parlamentin? daugum?, ir prezidento
institucijos ?vedimas buvo vienas i? b?d? i?likti vald?ioje. Kaip
nepriklausomyb?s kov? suformuotas lyderis, V. Landsbergis tuo metu dar buvo
gana populiarus. Tod?l, net jei S?j?dis numat? pralaim?si?s 1992 met?
parlamento rinkimuose, vis dar buvo tikimasi laim?ti prezidento post? ir
tokiu b?du gauti mandat? formuoti ministr? kabinet?. Dar vienas parankus
S?j?d?iui argumentas buvo L.Wymano ir B.Johnsono, konsultavusi?
Auk??iausiosios Tarybos komisij? konstitucin?s reformos klausimu, si?lymas
pritaikyti Lietuvai kiek pataisyt? amerikieti?kojo prezidentizmo model?.
Vis? tai susumavus, paai?k?s, kad pusiau prezidentizmas gal?t? b?ti
paai?kintas kaip savoti?kas “kairi?j?”, pasisakiusi? u? parlamentin?
santvark?, ir “de?ini?j?”, siekusi? prezidentin?s sistemos restauracijos,
kompromisas.[4]


2. PREZIDENTO INSTITUTAS

Pirmoje dalyje i?nagrin?jau, kaip Lietuvoje buvo “i?rinktas” pusiau
prezidentinis valdymo modelis. Kaip jau min?jau, ?iam sprendimui padar?
?tak? ir amerikie?iai, tuo metu dirb? Lietuvos parlamento bei Vyriausyb?s
strukt?rose. Many?iau, kad ?vedant prezidento institut?, dalimi buvo
pam?gd?iojamas amerikoni?kas jo modelis. Netur?tume to g?dytis – prezidento
institutas buvo i?vystytas kaip tik JAV, o v?liau daugelis ?ali? band? j?
m?gd?ioti (paprastai nes?kmingai[5]). Ta?iau dar nei vienoje ?alyje
prezidento institutas nepasiek? tokio statuso ir tokios vald?ios kaip
Jungtin?se Amerikos Valstijose. ?ioje darbo dalyje pabandysiu i?ai?kinti,
kiek Lietuvos prezidento institutas yra nutol?s nuo amerikieti?kojo jo
modelio.

2.1. Prezidentas
Many?iau, kad ?? skyri? reik?t? prad?ti nuo to, kas gali tapti
valstyb?s prezidentu. Ie?kant atsakymo ? ?? klausim?, r?miausi JAV ir
Lietuvos Respublikos Konstitucijomis. Pagal JAV Konstitucijos II Straipsnio
pirm? poskyr? reikalavimai busimajam prezidentui n?ra labai grie?ti: jis
turi b?ti pilietis pagal gimim? (natural born Citizen), kuriam su?jo
daugiau nei trisde?imt penki metai, ne ma?iau kaip keturiolika pastaruosius
met? gyven?s JAV.[6] D?l tos “natural born” fraz?s gali kilti (ir kyla)
daug gin??: nejaugi ?mogus, gim?s JAV pilietei (arba pilie?i? porai),
gyvenan?iai kitoje ?alyje arba ?iaip kuriam laikui i?vykusiai i? JAV,
neturi teis?s balotiruotis ? prezidento post?? Tur?dami omenyje tai, kad
pirmasis JAV prezidentas gavo pilietyb? ne pagal ius soli princip?, ir kad
sekantieji prezidentai buvo gim? teritorijose, kurios tuo metu dar
nepriklaus? JAV, galime teigti, kad toks JAV Konstitucijos II Straipsnio
pirmo poskyrio punktas yra visi?ka neteisyb?. O kaip gi d?l visiems ?inomos
amerikieti?kos svajon?s – “kiekvienas gali tapti ?ios ?alies (JAV)
prezidentu”? Deja, ji lieka vien svajone…
Saky?iau, lietuvi? i?kelti reikalavimai busimajam prezidentui yra
daug demokrati?kesni. Vis? pirm?, jis ne ma?iau kaip trejus pastaruosius
metus turi b?ti gyven?s Lietuvoje (beveik penkis kartus ?emesnis cenzas!),
antr?, jis turi b?ti Lietuvos pilietis pagal kilm?.[7] Mano manymu, ius
sangvinis principas yra daug teisingesnis (prezidento pilietyb?s
at?vilgiu), nes prezidentas, neb?damas tautos dalimi, nesuprasdamas jos
m?stymo, pasaul??i?ros, negal?t? b?ti ir jos vadovu.
Reik?t? atkreipti d?mes? ? dar vien? Konstitucijos i?kelt?
reikalavim? Lietuvos Respublikos Prezidentui: “asmuo, i?rinktas Respublikos
Prezidentu, turi sustabdyti savo veikl? politin?se partijose ir politin?se
organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento kompanijos prad?ios”.[8]
JAV Konstitucija apie tai neu?simena, bet realiame gyvenime JAV Prezidentas
yra ne tik savo partijos narys, bet ir jos lyderis. Manau, kad tai yra
pozityvu, kadangi nor?damas ?gyvendinti savo politin? program?, prezidentas
apsupa save bendramin?iais (JAV prezidentas gali paskirti kelet? t?kstan?i?
?moni? pareigoms Baltuosiuose R?muose, Kabinete ir ?vairiuose biuruose
u?imti), o jeigu Kongreso daugum? sudaro jo partijos atstovai, tai viskas
vyksta “kaip sviestu patepta”. Ta?iau reikia tur?ti omenyje, kad
prezidentas ?iuo atv?ju veikia kaip premjeras , o jo “valstyb?s vadovo
pus?” ? susijusius su partija reikalus da?niausiai nesiki?a. Apie tai
pla?iau pa?nek?siu sekan?ioje dalyje.

2.2. Prezidentui paskirtos pareigos ir galios
JAV Konstitucija apie prezidento ?sipareigojimus kalba labai
suglaustai. Ji beveik nieko nesako apie prezidento administracines
pareigas, tik parei?kia, kad “vykdomoji vald?ia turi b?ti patik?ta JAV
Prezidentui” ir “jis turi r?pintis, kad ?statymai b?t? pagarbiai
vykdomi”.[9] ?iuos netikslius apibr??imus reik?t? interpretuoti kaip
prezidento pareiga vadovauti ?vairiems departamentams, biurams ir
programoms, sukurtoms Kongreso. Kitaip sakant, prezidentas turi b?ti
federalin?s biurokratijos vadovu, kuri yra sudaryta beveik i? trij?
milijon? civilini? tarnautoj?. J? pagrindinis tikslas – “pad?ti”
prezidentui ?gyvendinti Kongreso ?statymus, federalinio teismo
nuosprend?ius ir sutartis, pasira?ytas JAV. ?is aparatas i?leid?ia apie
pusantr? bilijono JAV doleri? (!) per metus. Bet apie biurokratin? aparat?
daug nekalb?siu. Pereisiu prie pagrindinio skirtumo tarp JAV ir Lietuvos
prezident? pareig? - JAV prezidentui taip pat yra pavald?ios visos
ministerijos. Kitaip sakant, jis eina ministro-pirmininko pareigas.
Daugelis mokslinink? valstyb?s vadovo ir ministro-pirmininko pareig?
sutelkim? vienose rankose laiko did?iuliu prezidentizmo tr?kumu. Tuo tarpu
Lietuvoje ?ias dvi funkcijas atlieka du skirtingi ?mon?s, kas ?ymiai
palengvina prezidento, ir pagerina Vyriausyb?s darb?, kadangi jos vadovas –
ministras-pirmininkas – neturi sukti sau galvos d?l “ceremonini?” pareig?
atlikimo. Argumentu JAV valstyb?s valdymo modelio naudai b?t? tai, kad
prezidentui, kaip valstyb?s administracijos vadovui, ?alies valdymo darb?
?ymiai palengvina valstyb?s vadovo aureol?. Pavyzd?iui, nors JAV
prezidentas ir negali kontroliuoti Kongreso, ta?iau, tur?damas did?iul?
autoritet? valstyb?je, jis gali lengvai pasiekti savo tiksl? ir priversti
nesukalbam? Kongres? pakl?sti. ?io klausimo at?vilgiu galime teigti, kad
lietuviai pasirinko tiesiausi? (gal ir sunkiausi?) keli?: pagal LR
Konstitucijos 58-? straipsn? Respublikos Prezidentas gali paskelbti
pirmalaikius Seimo rinkimus (tai yra paleisti dabartin? Seim?). Ta?iau
darydamas tai, jis rizikuoja prarasti savo post?, kadangi naujai i?rinktas
Seimas gali paskelbti (ir turi tam visus pagrindus) pirmalaikius
Respublikos Prezidento rinkimus.
T?siant prezidento ir parlamento santyki? tem?, reik?t? pamin?ti
veto teis?. JAV prezidentas gali vetuoti bet kur? ?statymo projekt? arba
rezoliucij?, priimt? Kongreso, i?skyrus Konstitucijos pataisas. Veto – tai
ai?kiai apibr??tas prezidento nepasitenkinimas “kongresine” ?statym?
leidyba. Tai labai efektyvus ?rankis, lyg prie?svara Kongreso
legislatyvinei galiai. Nepaisant to, Kongresas labai retai atmeta
prezidento veto ir bando “prastumti” ?statym? dar kart? (veto “atmetimas”
rei?kia, kas Kongresas gali priimti vetuot? ?statym? dviej? tre?dali? bals?
dauguma kiekvienuose R?muose). Statistiniai duomenys rodo, kad i? pusantro
t?kstan?io veto tik ?imtas buvo atmesta Kongreso (ma?iau nei 7%).[10] Taip
pat nereik?t? pamir?ti i?skirtinai JAV prezidento “ki?eninio veto”: jeigu
prezidentas negra?ina ?statymo projekto Kongresui per 10 dien? d?l to, kad
pastarasis u?baig? savo sesij?, jis netampa ?statymu. Nekalbant apie tai,
kad Lietuvos
Prezidentas nesinaudoja “ki?eniniu veto”, jis net negali pasinaudoti
Konstitucijos jam pavestomis galiomis ir realiame gyvenime kontroliuoti
Seimo ?statym? leidybos. I? 136 vetuot? ?statym? ir veto pastab? (1993-1998
met? duomenimis) net 35 pastabos buvo atmestos arba “numarintos”
(i?brauktos i? politin?s darbotvark?s, o v?liau pakartotinai
neapsvarstytos) Seimo. Tai sudaro net 26% bendro veto skai?iaus
(palyginkite su 7% JAV).[11] Tod?l galime teigti, kad Seimas Lietuvoje yra
daug vir?esnis u? Prezident?. Dar vienas argumentas Seimo naudai b?t? tai,
kad Lietuvoje neegzistuoja viceprezidento pareigos. JAV gi, kartu su
prezidentu yra i?renkamas viceprezidentas, kuris b?damas tiesioginiu
prezidento pavaduotoju, pastarajam i?vykus ? u?sien?, susirgus, negalin?iam
atlikti savo pareig? d?l kit? prie?as?i? arba mirus eina jo pareigas. Tuo
tarpu Lietuvoje “Respublikos Prezident?, laikinai i?vykus? ? u?sien? arba
susirgus? ir d?l to negalint? eiti pareig?, tuo laiku pavaduoja Seimo
Pirmininkas”.[12]
Gr??damas prie prezident? pareig? ir gali?, nor??iau pabr??ti dar
vien?, bendr? Lietuvos ir JAV prezidentams, bruo?? – jie eina vyriausiojo
kariuomen?s vado pareigas. Nors JAV Konstitucija ir skelbia prezident?
auk??iausio rango karininku, ta?iau teis? paskelbti kar? ji palieka
Kongresui. Konstitucijos k?r?jai, ?inoma, ketino leisti Kongresui
kontroliuoti prezidento karines galias, kad jo valdymas neperaugt? ?
diktat?r?. T? pat? galime pasakyti ir apie Lietuvos Konstitucijos suteiktas
Prezidentui karines galias. Jis priima sprendimus d?l gynybos nuo
ginkluotos agresijos, karo pad?ties ?vedimo, taip pat mobilizacijos, ta?iau
juos tvirtina Seimas.[13] Pagrindinis skirtumas tarp JAV ir Lietuvos
prezident? karini? gali? yra tas, kad JAV prezidentas inicijuodavo karinius
veiksmui ir be Kongreso pritarimo. Pavyzd?iui, Kenedis, D?onsonas ir
Niksonas kariavo Pietry?i? Azijoje Kongresui neskelbiant karo (i?tisas
Vietnamo karas buvo prakariautas be “kongresinio” pritarimo).
Bet, jeigu kartais atsitikt?, kad prezidentas prad?t? perdaug
savivaliauti, ir tai gr?st? demokratijai, JAV ir Lietuvos Konstitucijos
numato impi?mento atvej?. Pagal Lietuvos Konstitucijos 86-? straipsn?,
“Prezidentas gali b?tu prie? laik? pa?alintas i? pareig? tik ?iurk??iai
pa?eid?s Konstitucij? arba sulau??s priesak?, taip pat paai?k?jus, jog
padarytas nusikaltimas”. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kuri?
nustato Seimo statutas. Seimas 3/5 vis? nari? bals? dauguma gali pa?alinti
Prezident? i? pareig?.[14] Impi?mento procesas JAV yra sud?tingesnis. Pagal
Konstitucijos I ir II straipsnius, Senatas gali pa?alinti Prezident? i?
pareig? u? “i?davim?, ki?ininkavim? arba kitus didelius nusikaltimus ir
baud?iamuosius nusi?engimus”.[15] Atstov? R?mai pareig?n? apkaltos proceso
tvarka paprasta bals? dauguma pradeda impi?mento proces?. Ta?iau b?tent
Senatui priklauso paskutinysis ?odis – 2/3 senatori? bals? dauguma Senatas
skelbia verdikt? – kaltas Prezidentas ar ne. Taigi JAV pa?alinti prezident?
i? pareig? n?ra taip jau paprasta. Per visus 200 prezidento instituto
egzistavimo metus impi?mento proced?ra prie? prezident? buvo panaudota tik
kart? – 1868 metais prie? D?onson?. Prezidentui pripa?inti kaltu neu?teko
vieno balso. Nors Lietuvoje prezidentas nei kart? nebuvo pa?alintas i?
pareig? impi?mento b?du, ta?iau jau?iasi, kad Lietuvos Seimas gali lengviau
j? panaudoti ir pripa?inti Prezident? kaltu.



I?VADOS


Prezidento institutas Lietuvoje, palyginus su JAV, yra labai silpnas.
Nors Lietuvos Konstitucija kai kuriais at?vilgiais yra teisingesn? ir
Prezidentui suteikia pakankamai daug gali?, Lietuvos Prezidentas nemoka
arba bijo jomis pasinaudoti ir pama?u tampa Seimo prievaizdu; realiame
gyvenime prezidentas yra atskirtas ir nuo ?statym? leid?iamosios (jis
negali leisti ?statymo gali? turin?i? akt?, jo veto teis? yra neefektyvi),
ir nuo vykdomosios vald?ios (jis nedalyvauja Vyriausyb?s pos?d?iuose,
atskirai nuo Vyriausyb?s rengia ?statym? projektus, Vyriausyb? atsiskaito
tik Seimui, o Ministrus Prezidentas gali keisti tik Premjero pritarimu).
M?s? Prezidentas atlieka tik “cerimonines” funkcijas. Tuo tarpu JAV
Prezidentas yra neatskiriama abiej? vald?i? dalis ir tautos vadovas,
suprantantis jos poreikius ir galintis juos patenkinti. Tai gali b?ti
paai?kinta ir Konstitucijos Prezidento suteikt? gali? visuma, ir ilgu,
sud?tingu Prezidento instituto evoliucijos procesu. Lietuvos Prezidento
institutas lyg naujagimis, kuris semiasi j?g?, vystosi, pagaliau br?sta.
Galime tik?tis, kad stipr?jant demokratijai ir atsirandant demokratijos
tradicijoms, Prezidento institutas Lietuvoje stipr?s ir jam bus suteikta
daugiau gali? bei vald?ios. Svarbu, kad tobula demokratija nevirst?
autoritarizmu – kaip pasak? K.Rositeris, “prezidento institutas, kaip
kiekvienas kitas vald?ios instrumentas, kur? mes esam suk?r? savo naudai,
veikia tvirtose priva?ios laisv?s ir visuotin?s moral?s ribose, kas
rei?kia, kad prezidentas gali s?kmingai vadovauti tik kai jis gerbia tas
ribas – dirbdamas iki rib?, kurias nustat? ir remia ?moni? dauguma, ir
rinkdamasis priemones, kurios yra teisingos ir garbingos”.[16]



LITERAT?ROS S?RA?AS


Woll P. American government. – 10th ed. – JAV: HarperCollins Publ., 1990.

Bardes B., Shelley M., Schmidt S. American government and politics today:
the essentials. – JAV: West Publ.Co., 1997.

Gelvonis J. Demokratyb?s kriz? ir Lietuvos Konstitucijos reforma. – Ryga,
1930.

Levy L., Karst K., Mahoney D. Encyclopedia of the American Constitution. –
JAV: Macmillan Publ. Co., 1990.

Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Talat-Kelp?a L. Prezidentas ir ?statym? leidyba: veto teis?s naudojimas
Lietuvoje // Politologija. – 1998. – Nr. 2(12). – P. 57-69.

Talat-Kelp?a L. Pusiau prezidentizmo link // Politologija. – 1996. – Nr. 1
(7). – P. 92-109.

Janda K., Berry J., Goldman J. The challenge of democracy. – 2nd ed. – JAV:
Houghton Mifflin Co., 1989.


-----------------------
[1] Talat-Kelp?a L. Pusiau prezidentizmo link // Politologija. – 1996. –
Nr. 1 (7). – P. 93-94.
[2] ?voba J. Seimin? ir prezidentin? Lietuva. – Vilnius: Vyturys, 1990.
[3] Gelvonis J. Demokratyb?s kriz? ir Lietuvos konstitucijos reforma. –
Ryga, 1930. – P.12.
[4] Talat-Kelp?a L. Pusiau prezidentizmo link // Politologija. – 1996. –
Nr. 1 (7). – P. 97-99.
[5] Woll P. American government. – 10 th ed. – JAV: HarperCollins Publ.,
1990. – P. 355.
[6] Janda K., Berry J. The challenge of democracy. – 2nd ed. – JAV:
Houghton Mifflin Co., 1989. – P. 395.
[7] Lietuvos Respublikos Konstitucija. – 78 str.
[8] Ten pat. – 83 str.
[9] Janda K., Berry J. The challenge of democracy. – 2nd ed. – JAV:
Houghton Mifflin Co., 1989. – P. 396.
[10] Bardes B., Shelley M., Schmidt S. American government and politics
today: the essentials. – JAV: West Publ.Co., 1997. – P. 401.
[11] Talat-Kelp?a L. Prezidentas ir ?statym? leidyba: veto teis?s
naudojimas Lietuvoje // Politologija. – 1998. – Nr. 2(12). – P. 61-62.
[12] Lietuvos Respublikos Konstitucija. – 89 str.
[13] Ten pat. – 84 str. 16 punktas.
[14] Lietuvos Respublikos Konstitucija. – 74 str.
[15] Bardes B., Shelley M., Schmidt S. American government and politics
today: the essentials. – JAV: West Publ.Co., 1997. – P. 407.

[16] Woll P. American government. – 10 th ed. – JAV: HarperCollins Publ.,
1990. – P. 364.

Join Us On Telegram @plopandreicom

Apply any time of year for Internships/ Scholarships

Plop Andrei: I was arrested in #Canada for the anti-communist revolution!

Plop Andrei: Moldova will be the next country attacked by the Russians!

Plop Andrei/ #Russia – #Ukraine War: What Will Happen Next?

Plop Andrei/ Lucrarea de master/ – Rolul mass-media în reflectarea conflictelor geopolitice. Studiu de caz: Mass-media în Federaţia Rusă/

Așa erau timpurile! Plop Andrei despre amintiri din copilărie, sport și școală!

Plop Andrei: Update/ De ce are Moldova de o mobilizare generală și de o armată profesionistă! Maia Sandu este AGENTUL de influență al Kremlinului?!

How to Stop Missing Deadlines? Follow our Facebook Page and Twitter !-Jobs, internships, scholarships, Conferences, Trainings are published every day!