Tarptautini? santyki? ir politikos moksl? institutas
Politikos moksl? bakalauro programa Lyginamoji politika
GERMAN GULEVI? I kurso 3 grup?s studentas
Prezidento instituto JAV ir Lietuvoje lyginimas
Semestrinis darbas
Vilnius, 1999 m. spalio 15 d.
Patvirtinu, kad ?teikiamas darbas “Prezidento instituto JAV ir Lietuvoje lyginimas” yra: 1) atliktas savaranki?kai ir n?ra pateiktas kitam kursui ?iame ar ankstesniuose semestruose; 2) nebuvo naudotas kitame institute/universitete Lietuvoje ir u?sienyje; 3) nedaro nuorod? ? kitus darbus, jei jie n?ra nurodyti darbe; 4) pateikia vis? panaudotos literat?ros s?ra??.
G. Gulevi?
TURINYS
NAUJOS INSTITUCIN?S S?RANGOS PAIE?KA ……………………………… 5
PREZIDENTO INSTITUTAS ……………………………………………………... 6 Prezidentas …………………………………………………………………..… 6 Prezidentui suteiktos pareigos ir galios ………………………………………… 7
?VADAS
Po ilg? praleist? TSRS sud?tyje met? Lietuva v?l tapo nepriklausoma. Ta?iau atgavus nepriklausomyb? i?kilo daug klausim? ir problem?; pagrindin? – kaip nepakartoti padaryt? klaid? ir v?l neprarasti demokratijos. ?i? problem? i?sprendimui didel? ?tak? turi naujai i?rinkta institucin? s?ranga. Nors pagrindinis mano darbo tyrimo objektas yra prezidento institutas (kaip JAV, taip ir Lietuvoje), manau, kad b?t? kvaila i?rauti j? i? bendro konteksto – valstyb?s valdymo modelio, tod?l pirm?j? savo darbo dal? skyriau b?tent dabartinei Lietuvos institucinei s?rangai (nenagrin?ju JAV d?l darbo apimties ribotumo). ?ioje dalyje paband?iau atsakyti kod?l ir kaip buvo gr??ta prie pusiau prezidentizmo. Antroje darbo dalyje, nagrin?damas prezidento institut? kaip reik?mingiausi? JAV ir Lietuvos valstyb?s s?rangos dal?, band?iau atsakyti ? pagrindin? ?io darbo klausim? – kiek m?s? modelis yra nutol?s nuo stabilum? ir demokratin? vystym?si garantuojan?io amerikieti?kojo prezidentizmo (pabr??iu, kad nagrin?jau tik prezidento instituto aspektu). Kod?l nusprend?iau lyginti b?tent Lietuvos ir JAV, o ne, tarkim, Lietuvos ir Rusijos prezidento institutus? Vis? pirm?, Lietuvoje prezidento institutas egzistuoja palyginus neilgai, tod?l yra logi?ka atkreipti d?mes? ? ?al?, kurioje jis veikia daugiau nei du ?imtus met?. Antr?, nors ir kiek tai yra skaudu, tenka pripa?inti, kad Lietuva tampa vis labiau susijusi su JAV (pradedant amerikie?iais-auk?tais pareig?nais Lietuvoje (ir Prezidentu), baigiant “vedybomis” su Williams).
1. NAUJOS INSTITUCIN?S S?RANGOS PAIE?KA
Pagrindinis ir svarbiausias “besikurian?ios” valstyb?s politinis klausimas – “geriausios” valdymo formos paie?ka. Nors i? esm?s pasirinkimas n?ra didelis (rinktis tenka i? parlamentarizmo, prezidentizmo ir pusiau prezidentin?s sistemos modelio), ta?iau i?kyla keletas labai svarbi? klausim?: kokiu b?du pritaikyti i?vardintus modelius savoms valstybingumo tradicijoms? ar b?tina beatodairi?kai kopijuoti kit? ?ali? patyrim?, ar kai kurie pakeitimai yra nei?vengiami? koks modelis u?tikrins stabilum? ir demokratin? ?alies vystym?si?[1] Su ?iais klausimais Lietuva v?l susid?r? 1991 metais. Bet kod?l gi buvo sugr??ta prie pusiau prezidentinio valdymo? Patirtis rod?, kad jis nepasitvirtino. Kai kurie istorikai ?? valdymo model? net nurod? kaip parlamentarin?s kriz?s ir 1926 met? perversmo Lietuvoje ir v?lesni? perversm? kitose Pabaltijos respublikose prie?ast?. Pavyzd?iui, Z.Ivinskis ra??: “?sivedusios pranc?zi?ko tipo seiminius re?imus visos trys Pabaltijos respublikos greitai ?m? pergyventi pana?ius radikaliosios demokratijos rei?kinius, b?tent: didel? visuomenin? susiskaldym?, gaus? partij? skai?i?, da?nai gri?van?ias koalicijas ir trumpalaikius ministr? kabinetus…”.[2] Kod?l Lietuv? neatsi?velg? ? puikaus demokratijos pavyzd?io – JAV – patirt? ir neper?m? prezidentinio valdymo formos arba savo kaimyni?-sesi? (Latvijos ir Estijos) pavyzd?iu ne?tvirtino parlamentin?s respublikos s?rangos? Atsakymas gl?di to meto politin?je situacijoje, jei konkre?iau, tai politin?je kovoje tarp LDDP ir S?j?d?io. LDDP nariai, vis dar prisimindami, kad demokratijos nebuvimas Lietuvoje pavert? Smetonos laik? prezidentizm? autoritarizmu ir galb?t Musolinio fraz?, kad “ekzekutyvin? vald?ia yra vyriausia vald?ia valstyb?je” [3], susir?pin? galimu autoritarizmo restauravimu, pasisak? u? parlamentin?s respublikos s?rang?. Ta?iau ?is pasi?lymas buvo atmestas d?l komunistin?s projekto autori? praeities ir baim?s sugr??ti ? sovietin? superparlamenalizm?. Reikia pabr??ti, kad apriori?kai neigiama nuostata komunist? at?vilgiu nebuvo vienintel? prie?astis, d?l kurios buvo atmestas LDDP si?lytas konstitucijos projektas. 1991-1992 metais S?j?dis pama?u prarado parlamentin? daugum?, ir prezidento institucijos ?vedimas buvo vienas i? b?d? i?likti vald?ioje. Kaip nepriklausomyb?s kov? suformuotas lyderis, V. Landsbergis tuo metu dar buvo gana populiarus. Tod?l, net jei S?j?dis numat? pralaim?si?s 1992 met? parlamento rinkimuose, vis dar buvo tikimasi laim?ti prezidento post? ir tokiu b?du gauti mandat? formuoti ministr? kabinet?. Dar vienas parankus S?j?d?iui argumentas buvo L.Wymano ir B.Johnsono, konsultavusi? Auk??iausiosios Tarybos komisij? konstitucin?s reformos klausimu, si?lymas pritaikyti Lietuvai kiek pataisyt? amerikieti?kojo prezidentizmo model?. Vis? tai susumavus, paai?k?s, kad pusiau prezidentizmas gal?t? b?ti paai?kintas kaip savoti?kas “kairi?j?”, pasisakiusi? u? parlamentin? santvark?, ir “de?ini?j?”, siekusi? prezidentin?s sistemos restauracijos, kompromisas.[4]
2. PREZIDENTO INSTITUTAS
Pirmoje dalyje i?nagrin?jau, kaip Lietuvoje buvo “i?rinktas” pusiau prezidentinis valdymo modelis. Kaip jau min?jau, ?iam sprendimui padar? ?tak? ir amerikie?iai, tuo metu dirb? Lietuvos parlamento bei Vyriausyb?s strukt?rose. Many?iau, kad ?vedant prezidento institut?, dalimi buvo pam?gd?iojamas amerikoni?kas jo modelis. Netur?tume to g?dytis – prezidento institutas buvo i?vystytas kaip tik JAV, o v?liau daugelis ?ali? band? j? m?gd?ioti (paprastai nes?kmingai[5]). Ta?iau dar nei vienoje ?alyje prezidento institutas nepasiek? tokio statuso ir tokios vald?ios kaip Jungtin?se Amerikos Valstijose. ?ioje darbo dalyje pabandysiu i?ai?kinti, kiek Lietuvos prezidento institutas yra nutol?s nuo amerikieti?kojo jo modelio.
2.1. Prezidentas Many?iau, kad ?? skyri? reik?t? prad?ti nuo to, kas gali tapti valstyb?s prezidentu. Ie?kant atsakymo ? ?? klausim?, r?miausi JAV ir Lietuvos Respublikos Konstitucijomis. Pagal JAV Konstitucijos II Straipsnio pirm? poskyr? reikalavimai busimajam prezidentui n?ra labai grie?ti: jis turi b?ti pilietis pagal gimim? (natural born Citizen), kuriam su?jo daugiau nei trisde?imt penki metai, ne ma?iau kaip keturiolika pastaruosius met? gyven?s JAV.[6] D?l tos “natural born” fraz?s gali kilti (ir kyla) daug gin??: nejaugi ?mogus, gim?s JAV pilietei (arba pilie?i? porai), gyvenan?iai kitoje ?alyje arba ?iaip kuriam laikui i?vykusiai i? JAV, neturi teis?s balotiruotis ? prezidento post?? Tur?dami omenyje tai, kad pirmasis JAV prezidentas gavo pilietyb? ne pagal ius soli princip?, ir kad sekantieji prezidentai buvo gim? teritorijose, kurios tuo metu dar nepriklaus? JAV, galime teigti, kad toks JAV Konstitucijos II Straipsnio pirmo poskyrio punktas yra visi?ka neteisyb?. O kaip gi d?l visiems ?inomos amerikieti?kos svajon?s – “kiekvienas gali tapti ?ios ?alies (JAV) prezidentu”? Deja, ji lieka vien svajone… Saky?iau, lietuvi? i?kelti reikalavimai busimajam prezidentui yra daug demokrati?kesni. Vis? pirm?, jis ne ma?iau kaip trejus pastaruosius metus turi b?ti gyven?s Lietuvoje (beveik penkis kartus ?emesnis cenzas!), antr?, jis turi b?ti Lietuvos pilietis pagal kilm?.[7] Mano manymu, ius sangvinis principas yra daug teisingesnis (prezidento pilietyb?s at?vilgiu), nes prezidentas, neb?damas tautos dalimi, nesuprasdamas jos m?stymo, pasaul??i?ros, negal?t? b?ti ir jos vadovu. Reik?t? atkreipti d?mes? ? dar vien? Konstitucijos i?kelt? reikalavim? Lietuvos Respublikos Prezidentui: “asmuo, i?rinktas Respublikos Prezidentu, turi sustabdyti savo veikl? politin?se partijose ir politin?se organizacijose iki naujos Respublikos Prezidento kompanijos prad?ios”.[8] JAV Konstitucija apie tai neu?simena, bet realiame gyvenime JAV Prezidentas yra ne tik savo partijos narys, bet ir jos lyderis. Manau, kad tai yra pozityvu, kadangi nor?damas ?gyvendinti savo politin? program?, prezidentas apsupa save bendramin?iais (JAV prezidentas gali paskirti kelet? t?kstan?i? ?moni? pareigoms Baltuosiuose R?muose, Kabinete ir ?vairiuose biuruose u?imti), o jeigu Kongreso daugum? sudaro jo partijos atstovai, tai viskas vyksta “kaip sviestu patepta”. Ta?iau reikia tur?ti omenyje, kad prezidentas ?iuo atv?ju veikia kaip premjeras , o jo “valstyb?s vadovo pus?” ? susijusius su partija reikalus da?niausiai nesiki?a. Apie tai pla?iau pa?nek?siu sekan?ioje dalyje.
2.2. Prezidentui paskirtos pareigos ir galios JAV Konstitucija apie prezidento ?sipareigojimus kalba labai suglaustai. Ji beveik nieko nesako apie prezidento administracines pareigas, tik parei?kia, kad “vykdomoji vald?ia turi b?ti patik?ta JAV Prezidentui” ir “jis turi r?pintis, kad ?statymai b?t? pagarbiai vykdomi”.[9] ?iuos netikslius apibr??imus reik?t? interpretuoti kaip prezidento pareiga vadovauti ?vairiems departamentams, biurams ir programoms, sukurtoms Kongreso. Kitaip sakant, prezidentas turi b?ti federalin?s biurokratijos vadovu, kuri yra sudaryta beveik i? trij? milijon? civilini? tarnautoj?. J? pagrindinis tikslas – “pad?ti” prezidentui ?gyvendinti Kongreso ?statymus, federalinio teismo nuosprend?ius ir sutartis, pasira?ytas JAV. ?is aparatas i?leid?ia apie pusantr? bilijono JAV doleri? (!) per metus. Bet apie biurokratin? aparat? daug nekalb?siu. Pereisiu prie pagrindinio skirtumo tarp JAV ir Lietuvos prezident? pareig? - JAV prezidentui taip pat yra pavald?ios visos ministerijos. Kitaip sakant, jis eina ministro-pirmininko pareigas. Daugelis mokslinink? valstyb?s vadovo ir ministro-pirmininko pareig? sutelkim? vienose rankose laiko did?iuliu prezidentizmo tr?kumu. Tuo tarpu Lietuvoje ?ias dvi funkcijas atlieka du skirtingi ?mon?s, kas ?ymiai palengvina prezidento, ir pagerina Vyriausyb?s darb?, kadangi jos vadovas – ministras-pirmininkas – neturi sukti sau galvos d?l “ceremonini?” pareig? atlikimo. Argumentu JAV valstyb?s valdymo modelio naudai b?t? tai, kad prezidentui, kaip valstyb?s administracijos vadovui, ?alies valdymo darb? ?ymiai palengvina valstyb?s vadovo aureol?. Pavyzd?iui, nors JAV prezidentas ir negali kontroliuoti Kongreso, ta?iau, tur?damas did?iul? autoritet? valstyb?je, jis gali lengvai pasiekti savo tiksl? ir priversti nesukalbam? Kongres? pakl?sti. ?io klausimo at?vilgiu galime teigti, kad lietuviai pasirinko tiesiausi? (gal ir sunkiausi?) keli?: pagal LR Konstitucijos 58-? straipsn? Respublikos Prezidentas gali paskelbti pirmalaikius Seimo rinkimus (tai yra paleisti dabartin? Seim?). Ta?iau darydamas tai, jis rizikuoja prarasti savo post?, kadangi naujai i?rinktas Seimas gali paskelbti (ir turi tam visus pagrindus) pirmalaikius Respublikos Prezidento rinkimus. T?siant prezidento ir parlamento santyki? tem?, reik?t? pamin?ti veto teis?. JAV prezidentas gali vetuoti bet kur? ?statymo projekt? arba rezoliucij?, priimt? Kongreso, i?skyrus Konstitucijos pataisas. Veto – tai ai?kiai apibr??tas prezidento nepasitenkinimas “kongresine” ?statym? leidyba. Tai labai efektyvus ?rankis, lyg prie?svara Kongreso legislatyvinei galiai. Nepaisant to, Kongresas labai retai atmeta prezidento veto ir bando “prastumti” ?statym? dar kart? (veto “atmetimas” rei?kia, kas Kongresas gali priimti vetuot? ?statym? dviej? tre?dali? bals? dauguma kiekvienuose R?muose). Statistiniai duomenys rodo, kad i? pusantro t?kstan?io veto tik ?imtas buvo atmesta Kongreso (ma?iau nei 7%).[10] Taip pat nereik?t? pamir?ti i?skirtinai JAV prezidento “ki?eninio veto”: jeigu prezidentas negra?ina ?statymo projekto Kongresui per 10 dien? d?l to, kad pastarasis u?baig? savo sesij?, jis netampa ?statymu. Nekalbant apie tai, kad Lietuvos Prezidentas nesinaudoja “ki?eniniu veto”, jis net negali pasinaudoti Konstitucijos jam pavestomis galiomis ir realiame gyvenime kontroliuoti Seimo ?statym? leidybos. I? 136 vetuot? ?statym? ir veto pastab? (1993-1998 met? duomenimis) net 35 pastabos buvo atmestos arba “numarintos” (i?brauktos i? politin?s darbotvark?s, o v?liau pakartotinai neapsvarstytos) Seimo. Tai sudaro net 26% bendro veto skai?iaus (palyginkite su 7% JAV).[11] Tod?l galime teigti, kad Seimas Lietuvoje yra daug vir?esnis u? Prezident?. Dar vienas argumentas Seimo naudai b?t? tai, kad Lietuvoje neegzistuoja viceprezidento pareigos. JAV gi, kartu su prezidentu yra i?renkamas viceprezidentas, kuris b?damas tiesioginiu prezidento pavaduotoju, pastarajam i?vykus ? u?sien?, susirgus, negalin?iam atlikti savo pareig? d?l kit? prie?as?i? arba mirus eina jo pareigas. Tuo tarpu Lietuvoje “Respublikos Prezident?, laikinai i?vykus? ? u?sien? arba susirgus? ir d?l to negalint? eiti pareig?, tuo laiku pavaduoja Seimo Pirmininkas”.[12] Gr??damas prie prezident? pareig? ir gali?, nor??iau pabr??ti dar vien?, bendr? Lietuvos ir JAV prezidentams, bruo?? – jie eina vyriausiojo kariuomen?s vado pareigas. Nors JAV Konstitucija ir skelbia prezident? auk??iausio rango karininku, ta?iau teis? paskelbti kar? ji palieka Kongresui. Konstitucijos k?r?jai, ?inoma, ketino leisti Kongresui kontroliuoti prezidento karines galias, kad jo valdymas neperaugt? ? diktat?r?. T? pat? galime pasakyti ir apie Lietuvos Konstitucijos suteiktas Prezidentui karines galias. Jis priima sprendimus d?l gynybos nuo ginkluotos agresijos, karo pad?ties ?vedimo, taip pat mobilizacijos, ta?iau juos tvirtina Seimas.[13] Pagrindinis skirtumas tarp JAV ir Lietuvos prezident? karini? gali? yra tas, kad JAV prezidentas inicijuodavo karinius veiksmui ir be Kongreso pritarimo. Pavyzd?iui, Kenedis, D?onsonas ir Niksonas kariavo Pietry?i? Azijoje Kongresui neskelbiant karo (i?tisas Vietnamo karas buvo prakariautas be “kongresinio” pritarimo). Bet, jeigu kartais atsitikt?, kad prezidentas prad?t? perdaug savivaliauti, ir tai gr?st? demokratijai, JAV ir Lietuvos Konstitucijos numato impi?mento atvej?. Pagal Lietuvos Konstitucijos 86-? straipsn?, “Prezidentas gali b?tu prie? laik? pa?alintas i? pareig? tik ?iurk??iai pa?eid?s Konstitucij? arba sulau??s priesak?, taip pat paai?k?jus, jog padarytas nusikaltimas”. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kuri? nustato Seimo statutas. Seimas 3/5 vis? nari? bals? dauguma gali pa?alinti Prezident? i? pareig?.[14] Impi?mento procesas JAV yra sud?tingesnis. Pagal Konstitucijos I ir II straipsnius, Senatas gali pa?alinti Prezident? i? pareig? u? “i?davim?, ki?ininkavim? arba kitus didelius nusikaltimus ir baud?iamuosius nusi?engimus”.[15] Atstov? R?mai pareig?n? apkaltos proceso tvarka paprasta bals? dauguma pradeda impi?mento proces?. Ta?iau b?tent Senatui priklauso paskutinysis ?odis – 2/3 senatori? bals? dauguma Senatas skelbia verdikt? – kaltas Prezidentas ar ne. Taigi JAV pa?alinti prezident? i? pareig? n?ra taip jau paprasta. Per visus 200 prezidento instituto egzistavimo metus impi?mento proced?ra prie? prezident? buvo panaudota tik kart? – 1868 metais prie? D?onson?. Prezidentui pripa?inti kaltu neu?teko vieno balso. Nors Lietuvoje prezidentas nei kart? nebuvo pa?alintas i? pareig? impi?mento b?du, ta?iau jau?iasi, kad Lietuvos Seimas gali lengviau j? panaudoti ir pripa?inti Prezident? kaltu.
I?VADOS
Prezidento institutas Lietuvoje, palyginus su JAV, yra labai silpnas. Nors Lietuvos Konstitucija kai kuriais at?vilgiais yra teisingesn? ir Prezidentui suteikia pakankamai daug gali?, Lietuvos Prezidentas nemoka arba bijo jomis pasinaudoti ir pama?u tampa Seimo prievaizdu; realiame gyvenime prezidentas yra atskirtas ir nuo ?statym? leid?iamosios (jis negali leisti ?statymo gali? turin?i? akt?, jo veto teis? yra neefektyvi), ir nuo vykdomosios vald?ios (jis nedalyvauja Vyriausyb?s pos?d?iuose, atskirai nuo Vyriausyb?s rengia ?statym? projektus, Vyriausyb? atsiskaito tik Seimui, o Ministrus Prezidentas gali keisti tik Premjero pritarimu). M?s? Prezidentas atlieka tik “cerimonines” funkcijas. Tuo tarpu JAV Prezidentas yra neatskiriama abiej? vald?i? dalis ir tautos vadovas, suprantantis jos poreikius ir galintis juos patenkinti. Tai gali b?ti paai?kinta ir Konstitucijos Prezidento suteikt? gali? visuma, ir ilgu, sud?tingu Prezidento instituto evoliucijos procesu. Lietuvos Prezidento institutas lyg naujagimis, kuris semiasi j?g?, vystosi, pagaliau br?sta. Galime tik?tis, kad stipr?jant demokratijai ir atsirandant demokratijos tradicijoms, Prezidento institutas Lietuvoje stipr?s ir jam bus suteikta daugiau gali? bei vald?ios. Svarbu, kad tobula demokratija nevirst? autoritarizmu – kaip pasak? K.Rositeris, “prezidento institutas, kaip kiekvienas kitas vald?ios instrumentas, kur? mes esam suk?r? savo naudai, veikia tvirtose priva?ios laisv?s ir visuotin?s moral?s ribose, kas rei?kia, kad prezidentas gali s?kmingai vadovauti tik kai jis gerbia tas ribas – dirbdamas iki rib?, kurias nustat? ir remia ?moni? dauguma, ir rinkdamasis priemones, kurios yra teisingos ir garbingos”.[16]
LITERAT?ROS S?RA?AS
Woll P. American government. – 10th ed. – JAV: HarperCollins Publ., 1990.
Bardes B., Shelley M., Schmidt S. American government and politics today: the essentials. – JAV: West Publ.Co., 1997.
Gelvonis J. Demokratyb?s kriz? ir Lietuvos Konstitucijos reforma. – Ryga, 1930.
Levy L., Karst K., Mahoney D. Encyclopedia of the American Constitution. – JAV: Macmillan Publ. Co., 1990.
Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Talat-Kelp?a L. Prezidentas ir ?statym? leidyba: veto teis?s naudojimas Lietuvoje // Politologija. – 1998. – Nr. 2(12). – P. 57-69.
Talat-Kelp?a L. Pusiau prezidentizmo link // Politologija. – 1996. – Nr. 1 (7). – P. 92-109.
Janda K., Berry J., Goldman J. The challenge of democracy. – 2nd ed. – JAV: Houghton Mifflin Co., 1989.
----------------------- [1] Talat-Kelp?a L. Pusiau prezidentizmo link // Politologija. – 1996. – Nr. 1 (7). – P. 93-94. [2] ?voba J. Seimin? ir prezidentin? Lietuva. – Vilnius: Vyturys, 1990. [3] Gelvonis J. Demokratyb?s kriz? ir Lietuvos konstitucijos reforma. – Ryga, 1930. – P.12. [4] Talat-Kelp?a L. Pusiau prezidentizmo link // Politologija. – 1996. – Nr. 1 (7). – P. 97-99. [5] Woll P. American government. – 10 th ed. – JAV: HarperCollins Publ., 1990. – P. 355. [6] Janda K., Berry J. The challenge of democracy. – 2nd ed. – JAV: Houghton Mifflin Co., 1989. – P. 395. [7] Lietuvos Respublikos Konstitucija. – 78 str. [8] Ten pat. – 83 str. [9] Janda K., Berry J. The challenge of democracy. – 2nd ed. – JAV: Houghton Mifflin Co., 1989. – P. 396. [10] Bardes B., Shelley M., Schmidt S. American government and politics today: the essentials. – JAV: West Publ.Co., 1997. – P. 401. [11] Talat-Kelp?a L. Prezidentas ir ?statym? leidyba: veto teis?s naudojimas Lietuvoje // Politologija. – 1998. – Nr. 2(12). – P. 61-62. [12] Lietuvos Respublikos Konstitucija. – 89 str. [13] Ten pat. – 84 str. 16 punktas. [14] Lietuvos Respublikos Konstitucija. – 74 str. [15] Bardes B., Shelley M., Schmidt S. American government and politics today: the essentials. – JAV: West Publ.Co., 1997. – P. 407.
[16] Woll P. American government. – 10 th ed. – JAV: HarperCollins Publ., 1990. – P. 364.
Join Us On Telegram @rubyskynews
Apply any time of year for Internships/ Scholarships
