How to Stop Missing Deadlines? Please Follow our Telegram channel https://t.me/PlopAndreiCom ( @plopandreicom)
APPLY FOR THIS OPPORTUNITY! Or, know someone who would be a perfect fit? Let them know! Share / Like / Tag a friend in a post or comment! To complete application process efficiently and successfully, you must read the Application Instructions carefully before/during application process.

Marius Savickas
12c kl. Mato Рalиiaus vid. m-kla



Referatas


Didюiojo Lietuvos kunigaikриio Vytauto vidaus ir uюsienio politika



1999 m.
Kaunas



1. Vytauto didюiojo asmenybлs bruoюai.
2. Valstybлs centralizavimas.
3. Vytauto kovos dлl valdюios.
d) Karai su kryюiuoиiais 1392-1394 m.
e) Kovos dлl Юemaiиiш 1399-1409 m.
f) Юalgirio mырis - 1410 m. liepos 15 d.



Kiekvienas юymus LDK kunigaikрtis, valdжs mыsш рalб, yra svarbus mыsш
Lietuvos istorijai, nes jis kaip ir daugelis kitш didюiшjш kunigaikриiш
valdл LDK ir siekл gerint jos politinж bei karinж galiа. Рis valdovas
paliko Lietuvos istorijoje gilш pлdsakа ir tikrai nuveikл daug sлkmingш
darbш tvarkant ir stiprinant LDK. Vytautas geriausiai iр visш valdovш
gerino LDK padлtб kaimyniniш рaliш akyse ir gerai tvarkл vidaus reikalus.
Рia tema, bыtent LDK valdovo Vytauto asmeniu ir jo vykdoma politika,
valdymo laikotarpiu, domisi nemaюas ratas юymiш dлstytojш, mokytojш ar
рiaip юmoniш, vienaip ar kitaip susijusiш su istorija ir iрleidusiш nemaюai
knygш, kuriomis remiuosi raрydamas рб referatа. Paminлti norлиiau A.
Рapokа, kuris puikiai ir informatyviai apraрo Lietuvos didбjб kunigaikрtб
Vytautа knygoje Vytautas Didysis. Dar vienas autorius, tiksliau istorijos
mokytojas, 40 metш dлstжs istorijа - Mikalojus Kondratas, paraржs knygа
“Lietuviш tautos ir valstybлs istorija”.



1

Vytauto vaikystл yra labai maюai юinoma. Gimжs apie 1350m. , jis augo
sunkiais Lietuvai laikais.
Kaip uюsilikusios юinios sako, Vytautas buvo neaukрto ыgio, dailiш ir
energingш veido bruoюш. Turлjo dideles, gyvas ir protingas akis. Iр veido
atrodл moteriрkas; niekas nepaюino, kai jis apsitaisжs savo юmonos
palydovлs rыbais pabлgo iр kalлjimo.Visa Vytauto figыra atsiрvietл
pasitikлjimu savim, energija, gyvumu, drаsa, rizikingumu ir savigarba,
юodюiu, - kaюkokia didingo valdovo рviesa. Nors iр paюiыros maюo augumo,
bet savyje slлpл didюiа dvasiа. Buvo protingas ir юmoniрkas. Бsidлmлtinas
jo susivokimas ir orientacija: iр karto jis iрsprжsdavo kelius reikalus.
Dejuodavo net kryюiuoиiai, nespлdavж jo юygiш ir elgesiш observuoti.
Didelis ir darbininkas. Mokлjo laikа taip suvartoti, jog nл minutл
nenueidavo niekais. Pasiюymлjo stropiu valdymu: savo pareigш neuюmirрdavo
nei namuose, nei kelionлje. Ar klausydamas юmoniш skundш ir praрymш, ar
duodamas atsakymus ir patarimus - visur vadovavosi teisybe. Ta savybe jis
uюsipelnл didelлs pagarbos tiek savшjш, tiek svetimшjш tarpe. Laisvesnб
laikа, jei jo kiek atlikdavo, praleisdavo medюioklлje arba юaisdamas
рachmatais. Bet visur kur matлsi saikas. Vytautas neprotingu laikл tokб
monarchа, kuris dлl medюioklлs mesdavo б рalб valstybлs reikalus.
Palaikл gerus santykius ir su pirkliais. Jш padedamas бsigijo
didelius turtus: aukso, sidabro, brangiш akmenш, audeklш, kailiniш ir
kitokiш brangenybiш, kurias paskui kitiems dalindamas rodл didelб dosnumа.
Valgydamas ir gerdamas susivaldл, per visа savo gyvenimа nevartojo vyno ir
jokio kito gлrimo, o tik vandenб. Savo proto didingumu ir apsukrumu praneрл
visus savo laiko valdovus. Su saviрkiais elgлsi gana rыsиiai: nл vieno
nusikaltлlio nepalikdavo nenubaudжs ir kaltж buvo sunku nuo jo paslлpti.
Sveиius priimdavo vaiрingai ir graюiai.
Nuo pat jaunystлs Vytautas mлgo karo dalykus, ginklus. Рioje srityje
nauji iрradimai ypaи jб domindavo. Visokiш karo dalykш mielai mokydavo ji
ir lengvai juos бsisavindavo. Ypaи jis sekdavo Vakarш Europos iрradimus ir
paproиius.
Kiekviename jo svarbesniame юygyje galima pastebлti karo dalykш,
kultыros, mokslo pamлgimas. Иia ir paaiрkлja, dлl ko jis iр vienos pusлs
gerbл kariрkius, riterius, o iр kitos - mokslo vyrus; ir vienш ir kitш jo
dvare netrыkdavo ir iр бvairiш kraрtш atsilankydavo.
Mokлjo ne tik vokieиiш, bet ir lotynш kalbа. Galлjo mokлt ir rusш,
nes su jш kunigaikриiais vedл daug reikalш ir giminiavosi. Galimas daiktas,
kad Vytautas mokлjжs ir totoriш kalbos, nes jo dvare totoriш daug
pasimaiрydavo ir nuolat bыdavo kun. tarnyboj; o iр kun. kanceliarijos, kaip
uюsimena Ghillebert de Lannoy, buvo siuntinлjami totoriш kalba raрtai.
Visi mokslai kunigaikриiui tiek turлjo reikрmлs, kiek juos buvo
galima pritaikyti praktikos gyvenime. Vytautas tuo atюvilgiu buvo tikras
kryюiuoиiш mokinys, realistas ir praktikas.
Kalboje buvo trumpas ir рykрtus, bet юinodamas reikalus, daюnai
griebdavosi sаmojaus ir lakoniрkumo. Kai ant Dniepro saviрkiai jб
atkalbinлjo dлl dideliш рalиiш mesti kovа su totoriais, Vytautas atrлmл:
todлl ir reikia kariauti, nes jeigu nugalлsim, gausime triumfа ant dviejш
prieрш; jei bыsime nugalлti, kalbлs apie mus, kad mus nugalлjo du prieрai:
рaltis ir totoriai. Kai kartа jam kaюkas priminл jo didelб dosnumа dalinant
totoriams юemes Lietuvoje ir Rusijoj, Vytautas atsakжs, kad gerumu galima
ir laukinius юvлris suрvelninti. O kai vлl kartа jo akyse kaюkas gyrл vienа
iрkalbingа kunigaikрtб, Vytautas trumpai tarл, kad jam patinkаs maюiau
iрkalbingas, bet uюtatai tiesiakalbis.1
Vytautas, du kart iр Lietuvos pabлgжs, iрbuvo apie ketverius metus
Prыsuose. Tenai, kryюiuoиiш tarpe, jis iрлjo gerа ir drausmingа gyvenimo
mokyklа, kuri padлjo atsivaduoti tлviрkж.
_________________________________________________
1 Рapoka A. Vytautas Didysis. V., 1988, p. 254-257

Prыsuose Vytautas turлjo progos ir su бvairiш kraрtш юmonлmis
susitikti ir iрsiрnekлti. Jam buvo бdomu, kokia kitш kraрtш politika,
siekimai, kultыra. Sveиiai Vytautui buvo atviri, nes matл, kad jб gerbia
kryюiuoиiai, pavesdami jam net tarpusavio ginиus sprжsti. Юodюiu, jis
Prыsuose mito vakarш kultыros vaisiais, ypaи materialine kultыra, kuriа
paskui kлlл savo kraрte, statydamas baюnyиias, pilis ir t.t.
Iрmoko иia ir tos suktos, bet realios Ordino politikos, kurios vлliau
pats griebdavos santykiaudamas su kaimynais. Dalyvavimas tarpe riteriш,
kurie iрdidюiai pыtлsi, dлdamiesi esа tikrosios religijos neрлjai ir
skelbлjai, turлjo ir Vytauto bыdui atsiliepti. Jau iр prigimimo nemenka jo
ambicija иionai dar labiau sustiprлjo. Apskritai imant, Vytautas bыdamas
gabus, tvirtos valios, be galo energingas ir labai darbрtus, iр рitos
mokyklos iрлjo tikras tш laikш europietis, susipaюinжs su Vakarш siekimais
ir politinлmis bei diplomatinлmis pinklлmis.
Pavirрutiniрkai paюvelgus atrodo, kad Vytautas blaрkosi, yra
nepastovus: tai bлga pas vokieиius, tai grбюta atgal. Iр tikrшjш taip nлra.
Visais savo veiksmais jis siekia vieno tikslo - tлviрkлs. Jis nл valandai
neuюmirрta, ko jis nori. Kiekvienas jo veiksmas riрasi su vyriausiuoju
tikslu. Jis naudojasi бvairiomis priemonлmis: kariauja, derasi,
politikuoja, ieрko рalininkш (Ordinas, Maskva).
1392 metai Vytauto gyvenime yra persilauюimo metai - jis galutinai
atsisakл nuo sаjungos su Ordinu, susitaikл su Jogaila ir lenkais ir gavo
valdyti ne tik tлviрkж, bet ir visа Lietuvа. Jo santykiai su tauta
pasikeitл. Jo asmeniрki reikalai susiderino su tautos ir valstybлs
reikalais: tautos prieрai yra ir jo prieрai, tautos draugai - jo draugai.
Savo tautai jis pasiliko iрtikimas iki gyvos galvos ir deрimteriopai
atsilygino uю visus padarytus jai nuostolius. Nuo 1382 - 1392m. jis lyg
medis, neturбs kur suleisti рaknis, po 1392 jis grбюta б gimtаjа dirvа, ir
visas medis puikiai iрbujoja. Jis jau nebe pabлgжs, nuskriaustas
kunigaikрtis, kovojжs dлl tлviрkлs, bet galingas Lietuvos valdytojas.
Atsitiktinai keiиiasi ir jo elgesys. Jeigu iki tol Vytautas atrodл
nepastovus, besiblaрkantis, avantiыristas, tai nuo 1392 metш jis virsta
rimtu, pilno masto valdovu - monarchu. Jis бgyja didesnio pastovumo. Tiesa,
jam jau ir laikas buvo nusistovлt: jis jau tada turлjo apie 40 metш.
Рitokiame amюiuje gavo valdюiа, kurios taip siekл ir kurios pasirodл tikrai
vertas. Jo veiksmuose jauиiamas didesnis atsakingumas. Tik nuo to laiko
galлjo jis imti reikрti ir vartoti savo gabumus. Dabar atsirado daugiau
uюdaviniш, ir tie uюdaviniai vis buvo бvairesni ir sunkesni. Atrodo, kad
pamaюu susikristalizuoja lyg ir pagrindiniai jo veikimo programos punktai.
Jie duoda jo darbams tam tikro tvirtumo, pastovumo. Geri santykiai su
Jogaila ir lenkais, kova su Ordinu ir rytuose su rusш kun. ir totoriais,
kunigaikриio valdюios stiprinimas ir kultыros kлlimas kraрto viduje - рtai
vedamosios politikos mintys.2
Vytautas buvo юymus ir kaip savo kraрto tvarkytojas. 1392 m. gavo
suirusiа neramiа рalб. Jis pasirodл kaip nepaprastai gabus organizatorius.
Greitai numalрino sukilusius kunigaikриius, sustiprino savo valdюiа. Jis
valdл kraрtа kietai, nepakжsdamas jokio pasiprieрinimo: be pasigailлjimo
рalino savo giminaiиius kunigaikриius nuo uюimamш vietш, sukilusius
юemaiиius юiauriai numalрino. Net jo artimesnieji pagalbininkai jo pykиio
bijodavo. Pasireiрkiаs jo veiksmuose юiaurumas sutinka su tш laikш
supratimu ir negali bыti laikomas vien individualine Vytauto ypatybe.
Vytautas buvo geras рeimininkas ir finansistas: pinigш jam
netrukdavo - jis galлjo net юymias sumas skolinti Jogailai. Jis nebuvo
рykрtus, prieрingai reikale pinigш nesigailлdavo. Рiaip, kaip minлjau,
labai paprastas ir neiрlaidus privatiniame gyvenime, Vytautas nesigailлdavo
jokiш iрlaidш, kad reikлdavo parodyti savo galybж, uюimponuoti: siunиia
brangiш dovanш, kelia puikias puotas (Lucke).Toks yra Vytautas kaip
politikas, valstybлs vyras. Tai yra svarbiausioji jo asmenybлs veikimo ir
_______________________________________________
2 Рapoka A. Vytautas Didysis. V., 1988, p 258-260

pasireiрkimo dalis.3

2

Krлvлs unijos aktu Lietuva buvo prijungta prie Lenkijos. Рis
politinis юygis, iр karto pritartas ir paties Vytauto, vлliau jam ir
lietuviш visuomenei pasirodл бюeidюiаs jos interesus ir Lietuvos laisvж. Be
to, Vytautas dar negavжs Jogailos jam paюadлtos ir teisлtai priklausanиios
tлviрkлs, o aukрtoji Lietuvos visuomenл, matydama, kad ji gali bыti
atstumta nuo kraрto interesш ir pakeista Jogailos atsiustais lenkais,
negalлjo nepareikрti savo nepasitenkinimo dлl susidariusios kraрte padлties
ir tvarkos. Рitш nepasitenkinusiшjш prieрaky atsistojo pats Vytautas,
Lietuvos ir jos visuomenлs reikalш gynлjas, kuris po ilgш ir sunkiш kovш,
nebe svetimos pagalbos, iрkovojo iр Jogailos ne tik savo tлviрkж, bet ir
visа Lietuvа su jai priklausanиiais Rusш юemiш plotais.4
Vytautas,paлmжs valdyti Lietuvа, tiek viduje tiek ir uюsieny vedл
senа, jau paties Mindaugo pradлtа, Lietuvos politikа: viduje stengлsi
бvesti centralizacijа, t.y. naikinti atskiras, beveik nepriklausomas,
sriиiш kunigaikрtijas, o jo uюsienio politika лjo dviem kryptim: vakaruose
jis ryюosi gintis nuo Ordino, kol galutinai рio galimybж sumuрл Юalgirio
laukuos, o rytuose - pulti, t.y. uюkariauti naujш юemлs plotш. Buvo
dirbamas ir Lietuvos christianizacijos darbas, bet рi problema, kaip ir po
unijos iрkilusi б Lietuvos politikos vieрumа santykiш problema su Lenkija,
- iрeina iр рio raрinio rлmш: tai bus svarstoma kitш.
Reikia pasakyti, kad darbo рio momentu Vytautui buvo labai daug. Dлl
naminiш karш daugelis Lietuvai priklausanиiш kraрtш atkrito ir pateko
Maskvos бtakon: dabar reikлjo juos ginklu atkariauti. Be to, tokios
netikлtos atmainos Lietuvoj - valdюios atidavimas Vytautui - labai
nustebino ir tuos
_________________________________________________________
3 Lietuvos Didysis kunigaikрtis Vytautas kaip politikas. V., 1989. p 148
4 Рapoka A. Vytautas Didysis. V., 1988. p 45
kunigaikриius, kurie darл sukilimus prieр jo tлvа: dabar uю tai tikлjosi
susilaukti bausmлs iр sыnaus. Tartum norлdami tos bausmлs iрvengti, dar
tebeeinant Ostrovoje deryboms, jie sukilo, tikлdamiesi atsipalaiduoti iр
Vytauto valdюios, t.y. nepakliыti б jo rankas. Gal tas sukilimas jiems bыtш
pasisekжs, jei jie bыtш sutartinai veikж. Tas jш nesutarimas ir bus buvusi
viena iр prieюasиiш, kuri padлjo Vytautui juos numalрinti.
Pirmas prieр Vytautа pakлlл ginklа Sieversko - Naugardo kunigaikрtis
Dimitras Kaributas, kuris buvo sukilжs prieр Vytauto tлvа Kжstutб ir
atsisakжs mokлti duoklж. Jis бsiverюл Lietuvos gilumon ir buvo besirengiаs
eiti б Vilniш. Bet netrukus palei Dokudovа buvo Vytauto sumuрtas ir turлjo
bлgti. Prisiartinжs prie Sieversko - Naugardo, Vytautas paлmл jб staigiu
puolimu. <…>
Tuo paиiu metu atsisakл Vytauto klausyti ir Kijevo kunigaikрtis,
Algirdo sыnus, Vladimiras, nesutikdamas padлti jam malрinti sukilusio
Podolijos kunigaikриio Karijoto sыnaus Feodoro. Рб kartа susirлmimш buvo
iрvengta: viskas pasibaigл Vytauto pagrasinimu. <…>
Sekanиiais metais sukilo ir Volynijos kun. Feodoras, Liubarto sыnus.
Vytautas greit jб numalрino. Jo юemes pasiliko sau, o jam pavedл valdyti
Sieversko - Naugardа. Bet jis иia neilgai pabuvжs irgi pabлgo б Vengrijа,
iр kur abu su Рvitrigaila susiюinodavo su Ordinu, ruoрdami Vytautui
pinkles. Tuo bыdu ir Sieversko - Naugardo kunigaikрtija atiteko Vytautui.
Taip pat suvaldл Vytautas ir kitus nepaklusniuosius Volynijos
kunigaikриius. Po tш visш numalрinimш didesnл Volynijos dalis atiteko
Lietuvai, kita - Lenkijai.
<…>
Taip Vytautui trumpu laiku pasisekл panaikinti stambiшjш sriиiш
kunigaikрtijas, tepaliekant kunigaikриiams valdyti maюos
reikрmлs nedideles sritis.
Stambiшjш sriиiш kunigaikриiш panaikinimas padarл didelж atmainа
Lietuvos gyvenime. Pirmiausia pasistыmлjo б priekб Lietuvos valstybлs
suvienijimo darbas, centralizacija, nes jш юemлs buvo atiduotos valdyti
didюiojo kunigaikриio vietininkams. Tie Vytauto pastatyti vietininkai
visiрkai jo klausл ir tai jб padarл savarankiрku valdovu. Anksиiau
kunigaikриiai, valdydami tas юemes savo nuoюiыra, nejautл to ryрio, kuris
juos jungл su didюiuoju kunigaikриiu. Valdydami tokias sritis, Gedimino
ainiai ir рiaip aukрtos kilmлs kunigaikриiai, jautлsi esа savarankiрki ir
kartais net sukildavo prieр didбjб kunigaikрtб. Dabar panaikinus sriиiш
kunigaikриius ir jш vieton atsisлdus Vytauto vietininkams, viskas buvo
suimta б vienas rankas. Mat, tie vietininkai neturлjo jokios politinлs
reikрmлs, kaip ankstyvesnieji tш sriиiш vadovai, o pasidarл tik dideli
юemvaldюiai arba dvarininkai. Tie didюiojo kunigaikриio vietininkai jб rлmл
tiek materialiai, tiek politiрkai; tai buvo jш pareiga - prieрingai galлjo
bыti iр pareigш paleisti. Tuo bыdu tos visos sritys politiрkai pateko
visiрkon Vytauto priklausomybлn, kas sustiprino jo padлtб kraрto viduje.
Tada prasidлjo ir rusш gyvenamш sriиiш suvalstybinimas ir jose lietuviш
бtakos бsigalлjimas. Tai rodo ir tuo laiku paraрytos baltgudiрkai knygos,
kuriose palankiai atsiliepiama apie Lietuvа, ypaи apie Vytautа.
Po рitos reformos лmл didлti ir didюiojo kunigaikриio iюdas ir рiaip
materialiniai iрtekliai, o iр иia ir jo politinл reikрmл ir galybл. I jo
iюdа лmл plaukti ir tos pajamos, kurios pirmiau tekdavo sriиiш
kunigaikриiams. Pav., бvairios duoklлs pinigais bei natыra ir visokie
muitш,prekybos mokesиiai. Daug pajamш davл didюiajam kunigaikриiui ir ыkio
pajamos, nes sriиiш kunigaikрtijas panaikinus, visi kunigaikриiш dvarai
atiteko Vytautui. Tuose dvaruose jis sodino vietininkus tлvыnus. Jie buvo
ten kartu teisлjai, mokesиiш rinkлjai ir ыkio priюiыrлtojai. Vietininkai ir
tлvыnai buvo pasodinti net tuose dvaruose, kurie didюiajam kunigaikриiui nл
nepriklausл. Ten jie eidavo teisлjш ir mokesиiш rinkлjш pareigas. Dabar
didysis kunigaikрtis kur kas daugiau gaudavo pajamш, negu anksиiau.
Valstybлs centralizavimas ir jos sujungimas б vienа politinб vienetа,
iрaugimas materialinлs Vytauto galybлs padarл tai, kad prieр jб lenkлsi ne
tik viduje iрlikж kunigaikриiai, bet ir uюsienis лmл su juo skaitytis.5

3

a) Kai Vytautas pabлgo iр kryюiuoиiш antrа kartа, Ordino vadovybл, nieko
nelaukdama, jau 1392 m. puolл siaubti Lietuvos юemiш. Pirmiausia visomis
jлgomis uюgriuvo Jotvingiш kraрtа ir uюлmл Suraюo pilб, iр kur vos vos
spлjo pabлgti Vytauto svainis Henrikas. Kitш metш pradюioje kryюiuoиiai
sudegino Gardino, Merkinлs, Drohiиino ir Lydos pilis, o rudenб jau siautлjo
Юemaiиiuose. Bet tai buvo tik baisaus karo pradюia. 1394 m. vokieиiai,
paties didюiojo marрalo vedami, siaubingai nuniokojo Naugarduko, Lydos,
Drohiиino ir kitas apylinkes, vлl sugriovл Gardino pilб. Du antpuoliai buvo
ir kitш metш vasarа: vienas, maюesnis - б Raseiniш юemж, o kitas, didesnis
- б paиiа sostinж. Pasikvietж sveиiш iр Prancыzijos, Vokietijos, pasisamdж
lankininkш iр Genujos, kryюiuoиiai sutelkл didюiulж kariuomenж ir Nemunu
atplaukл prie Kauno. Iр иia keliomis voromis patraukл Vilniaus link.
Vytautas, paskubomis suрaukжs bajorш kariuomenж, bandл stabdyti
kryюiuoиius, bet nesлkmingai. Бsiverюлliai apgulл Vilniaus pilб, taиiau
paimti neбstengл. Besitraukianиius nuo miesto kryюiuoиius lietuviai
persekiojo. <…> Per trejus metus kryюiuoиiai smarkiai nuniokojo Lietuvа.
Bet tai buvo viskas, kа jie galлjo padaryti. Ordino didюiajam magistrui
pasidarл visiрkai aiрku, kad kryюiuoиiai Lietuvos nenugalлs. Be to,
vokieиius iрtiko dar viena nesekmл: lenkш diplomatш paveiktas, ordino
siuzerenas imperatorius uюdraudл puldinлti Lietuvа, nes tai jau buvo
krikриioniрkas kraрtas. Pagaliau lietuviai sulaukл atokvлpio.6
b) 1398 m. Salyno sutartimi Vytautas atidavл kryюiuoиiams Юemaiиius.
Ordino vadovai jau dюiaugлsi, kad pildosi sena svajonл. Taиiau greit
pamatл, kad uюvaldyti kraрtа yra daug
__________________________________________________________
5 Рapoka A. Vytautas Didysis. V.,1988. p 46-49

sunkiau negu gauti formalш atidavimo raрtа. Todлl jau 1399 m. viduryje
surengл юygб, kuriam vadovavo pats didysis magistras, ir 11 dienш kalaviju
ir ugnimi siautлjo Юemaitijoje. Kitais metais vлl puolл, terorizavo
gyventojus, statл pilis. Юemaiиiai nepasidavл, prieрinosi pavergлjams.
Vienа pilб prie Nevлюio kryюiuoиiams padлjo statyti Vytautas. Kita
pilis, pastatyta 1400 m. tiksliai neюinomoje vietoje, bet arti Dubysos,
vadinosi Fryderburgu. Joje рeimininkavo fogtas, arba vietininkas, Mykolas
Kiuchmeisteris. Matydami baisiа kryюiuoиiш jлgа, kai kurie юemaiиiш bajorai
pabыgж neiрlaikл spaudimo, nuvyko б Marienburgа ir apsikrikрtijo.
Kryюiuoиiai dюiыgavo - juk tikslas jau иia pat. Pradлjo net geruojiu
vilioti: Юemaiиiams siuntл gyvuliш, visokiш prekiш, юadлjo dar daugiau
gлrybiш, jeigu tik рie bus paklusnыs. Bet pavergлjai skaudюiai apsiriko:
1401 m. юemaiиiai sukilo, sugriovл vokieиiш pastatytas pilis, sudegino
Frydeburga, o vokieиius iрvijo. Maюa to, sugriovл Klaipлdos pilб, persikлlл
per Nemunа ir лmл puldinлti kitas kryюiuoиiш pilis.
Aiрku, Ordinas nuo to nesugriuvo. Sutelkж jлgas, vokieиiai лmл
verюtis atgal. Daug юemaiиiш bajorш nuo kryюiuoиiш teroro bлgo б Lietuvа,
kur buvo maloniai priimami. Ordinas raрл Vytautui skundus, reikalavo
pabлgelius grаюinti. Vytautas atsakл, kad uюraржs kryюiuoиiams tik
юemaiиius baudюiauninkus, o laisvieji turi teisж keltis kur tik nori, ir
jis, Vytautas, negalбs varюyti jш laisvлs. Kadangi nustatyti, kuris
baudюiauninkas, o kuris laisvas pabлgelis, esа labai sunku, Vytautas pasakл
nл vieno pabлgelio negrаюinsiаs.
Aiрkiai pamatж, kad Vytautas remia юemaiиius ir neюada vykdyti Salyno
sutarties. Kryюiuoиiai pradлjo atvirа karа.
Vytautas atnaujino taikа su kryюiuoиiais. 1404 m. Racionюo sutartimi
jis vлl jiems atidavл Юemaiиius, bet su
__________________________________________________________
6 Kondratas M. Lietuviш tautos ir valstybлs istorija. V., 1994. p 248
sаlyga, kad galлs pasiimti 250 gyventojш. Tа mбslingа sаlygа vokieиiai
priлmл, nes nenumatл, kaip gudriai Vytautas ja pasinaudos.
Po to keletа metш Lietuva su Ordinu nekariavo. Vytautas tvarkлsi
rytuose, tramdл Smolenskа.
1408 m. Vytautas jau buvo pasiraржs taikа su Maskva ir galлjo
atsigrжюti б vakarus, imtis Юemaiиiш klausimo.
Kryюiuoиiai per tuos ketverius metus (1404-1408) Юemaitijoje vлl
pristatл piliш ir kiek galлdami бsitvirtino. <…> 1408 m. Ordino vadovybл
Юemaiиiш seniыnui бsakл neturлti jokiш ryрiш su Lietuva, bet Юemaiиiai to
бsakymo nepaisл. Norлdamas visiрkai uюdaryti sienа, Ordinas ragino Vytautа
greiиiau atsiimti tuos 250 saviрkiш, taиiau Vytautas nesiskubino. Jo юmonлs
veюл юemaiиiams ginklш, ragino prieрintis. Ir Юemaiиiai prieрinosi vis
atkakliau, pagaliau 1409 m. sukilo, лmл deginti vokieиiш pilis, varyti iр
savo kraрto grobikus. <…> 1409 m. юemaiиiai paлmл Dubysos pilб
(Dobesinburgа) - kryюiuoиiш administracijos centrа. Visur muрami ir
persekiojami, kryюiuoиiai pabлgo б Uюnemunж. Iki vidurvasario Юemaitija
buvo iрvaduota.
Taip Vytautas kryюiuoиiams parodл, kad Юemaiиiш neatsiюada, kad
anksиiau pasiraрytш sutarиiш nevykdys. Юemaitijа jis prijungл prie Lietuvos
Didюiosios Kunigaikрtystлs, o savo vietininku joje paskyrл Rumbaudа, kuriam
suteikл Юemaiиiш seniыno titulа. Tas pareigas Raumbaudas лjo iki 1412
metш.7
c) Vytauto vadovaujama Lietuvos kariuomenл iр Vilniaus ir Trakш
iрюygiavo 1410 m. birюelio 3 d. Traukл per Gardinа, Baltstogж Иervinsko
link. Pakeliui prie jos prisijungл pulkai iр Lucko, Briansko, Kijevo ir iр
kitur. Per 26 dienas nuюygiavusi apie 500 km, birюelio 29 d. tiksliai
sutartu laiku atvyko б numatytа vietа - б Иervinskа.
__________________________________________________________
7 Kondratas M. Lietuviш tautos ir valstybлs istorija. V., 1994. p 252-254

Lenkams iki susitikimo vietos buvo daug arиiau, todлl jie atюygiavo
taip pat laiku. Raiteliai, pлstininkai bei ilgiausios gurguolлs traukл gana
greitai, be jokios gaiрaties persikлlл per Nemunа, Narevа, Vyslа. Tai rodo,
kad юygiui buvo gerai pasiruoрta. Jau amюininkus stebino toks sаjungininkш
kariuomenлs drausmingumas ir punktualumas. Kad taip bus, kryюiuoиiai
nesitikлjo.
Sаjungininkш kariuomenлs kartu patraukл Marienburgo link. Paliaubos
su Ordinu jau buvo pasibaigusios liepos 4 d., vadinasi, perюengti sienа
buvo galima nepaюeidюiant prieр metus pasiraрytos paliaubш sutarties.
Liepos 9 d. didюiulл kariuomenл бюengл б Ordino teritorijа.
Suюinojж sаjungininkш юygio kryptб, kryюiuoиiai suprato jш tikslа ir
pasistengл kuo greiиiau uюbлgti uю akiш, pastoti keliа. Jiems reikлjo
nuюygiuoti apie 25 km, todлl skubлjo, юygiavo visа naktб per audrа ir
liыtб. Rytа, audrai jau nurimus, sustojo prie Griunvaldo ir Tanenbergo
kaimш.
Prieрais kryюiuoиius trimis eilлmis iрsiskleidл sаjungininkш
kariuomenл. Deрiniajame sparne rikiavosi lietuviш ir totoriш pulkai, centre
sustojo smolenskieиiai, o kairлje - lenkш sunkieji raiteliai ir samdiniai
иekai su moravais. Visа sаjungininkш kariuomenж rikiavo Vytautas.
Kairiajame sparne rikiuoti lenkш kariuomenж jam padлjo Zindramas iр
Maрkoviиiш. Jogaila tuo metu meldлsi prie uюnugaryje pastatytos palapinлs.
Kadangi viskas vyko taip, kaip numatyta, vyriausiasis vadas buvo ramus.
Abi prieрininkш kariuomenлs ilgai delsл pradлti kautynes. Kronikose
raрoma, kad daugiausia delsжs Jogaila. Pasak J. Dlugoрo, neskubлjжs dлl to,
kad apskritai buvжs neryюtingas, net bailys ir vis dar tikлjжsis, kad
paskutiniu momentu pavyks kautyniш iрvengti, susitaikyti su kryюiuoиiais,
nors prieр kelias dienas jш pasiuntiniai imperatoriaus vardu buvo paskelbж
karа. Vytautas, prieрingai, verюлsi б mырб. Jis pasitikлjo savo jлgomis ir
ragino karaliш greiиiau duoti юenklа pradлti kautynes, nes matл, kad tai
gal vienintelл proga sumuрti vienoje vietoje susirinkusiа prieрo
kariuomenж. Labiausiai jis bijojжs, kad Jogaila nesusitaikytш arba kad
kryюiuoиiai nepasitrauktш.
Kautynлs prasidлjo 1410 m. liepos 15 d., jau gerokai бsidienojus, kai
kantrybлs pritrыkжs didysis magistras бsakл savo pulkams leistis б slлnб, o
Vytautas leido lengviems lietuviш raiteliams pulti iр savo gerш pozicijш
iрлjusб prieра. Vokieиiai dar suspлjo du kartus iррauti iр patrankш, bet
paskui nebeрaudл, nes kariuomenлs labai susiartino. Paleidж ieиiш spieиius,
kariai puolл kapoti vieni kitus kirviais ir kalavijais, visi susimaiрл,
susigrыdo. Юыtbыtinлs kirstynлs truko gerа valandа. Paskui didelл dalis
lietuviш ir totoriш pulkш, лmл tarytum trauktis, o paskui ir bлgti б miрkа
Zлvaldo link. Kryюiuoиiai juos vijosi, bet miрke pametл juos iр akiш.
Daugumai lietuviш pasitraukus, kryюiuoиiai visu smarkumu uюgriuvo
centrа, kur kovлsi Smolensko pulkai, lenkш riteriai, иekai.
Бnirtingos kautynлs truko ilgai, apie рeрias valandas, bet aiрkios
persvaros neturлjo nei viena, nei kita pusл. Kritiрka situacija susidarл,
kai kryюiuoиiai лmл verюtis prie didюiosios lenkш vлliavos. Taиiau lenkш
kariai prieрus atrлmл.
Vytautas visа laikа buvo mырio lauke. Lydimas ir saugomas nedidelio
bыrelio totoriш kariш, jis tarsi skraidл tarp pulkш, padrаsindavo
susvyravusius, nuvargusiems ir nusilpusiems atsiшsdavo pastiprinimш, t.y.
faktiрkai vadovavo visai sаjungininkш kariuomenei.
Mырis pasidarл labai юiaurus, kariш eilлs retлjo ir vienoje, ir
kitoje pusлje. Nusprendж, kad jau metas palauюti prieрininkus, kryюiuoиiai
metл б mырб visа rezervа - рeрiolika vлliavш, kurios iki tol stovлjo ant
kalvos ir laukл lemiamo momento. Leisdamiesi б kovos laukа, riteriai
uюgiedojo pergalлs giesmж “Kristus prisikлlл”. Tuo metu kryюiuoиiш rezervo
jлgos pradлjo supti Smolensko ir lenkш pulkus. Paиiu sunkiausiu momentu,
kai supamieji pulkai iр paskutiniш jлgш vos laikлsi, kaip perkыnas iр
giedro dangaus trenkл Vytauto vedami “pabлgлliai” lietuviai ir лmл
triuрkinti kryюiuoиius. Kryюiuoиiш eilлse kilo sаmyрis, o pavargusieji
lenkai atgavo ыpа. Dabar jau vis labiau лmл aiрkлti sаjungininkш persvara.
Taip lietuviш kariuomenл nulлmл mырio baigtб. Kai nuo lietuvio ieties dыrio
б kaklа юuvo pats didysis magistras, baimлs apimti kryюiuoиiш riteriai
pasileido bлgti. Uюsibarikadavж veюimais, dar bandл gintis stovykloje. Иia
jш daugiausia ir юuvo.
Sutriuрkinж kryюiuoиius, sаjungininkai paлmл prieрo gurguoles,
kuriose rado daugybж panиiш ir grandiniш belaisviams surakinti. Tais
panиiais buvo supanиioti arba sukaustyti patys б nelaisvж paimti
kryюiuoиiai. O statinлs vyno, kurio kryюiuoиiai turлjo atsiveюж busimai
pergalлs puotai, Jogaila liepл visas sudauюyti. J. Dlugoрas vлliau raрл,
kad iрlietas vynas maiржsis su юuvusiшjш krauju. Pasak kitш autoriш, mырio
lauke tekлjж kraujo upeliai.
Б Юalgirio pergalж Lietuva лjo beveik 200 metш. Tа юygб pradлjo
Mindaugas, o sлkmingai uюbaigл Vytautas su Jogaila, kurie abu planingai ir
nuosekliai visа gyvenimа siekл sutriuрkinti Ordinа. 1410 m. liepos 15 d.
vakare abu valdovai tikriausiai pasijiuto labai laimingi kaip karvedюiai ir
politikai. Juk jie, didюiojo Gedimino vaikaiиiai, Юalgirio laukuose sudauюл
Ordino galybлs legendа, apgynл savo юemж, iрgelbлjo nuo kryюiuoиiш vergovлs
юemaiиius, pagaliau suюlugdл kryюiuoиiш planus sukurti savo valstybж palei
Baltijа nuo Oderio iki Suomijos бlankos.8



_______________________________________________________________
8 Kondratas M. Lietuviш tautos ir valstybлs istorija. V., 1994 m. p 258-263


Naudota Literatыra:

1. Kondratas M. Lietuviш tautos ir valstybлs istorija. V., 1994 m.
2. Рapoka A. Vytautas Didysis. V., 1988 m.

Join Us On Telegram @plopandreicom

Apply any time of year for Internships/ Scholarships

Plop Andrei: I was arrested in #Canada for the anti-communist revolution!

Plop Andrei: Moldova will be the next country attacked by the Russians!

How to Stop Missing Deadlines? Follow our Facebook Page and Twitter !-Jobs, internships, scholarships, Conferences, Trainings are published every day!